STANISLOVAS
BOHUŠAS-SESTŠENCEVIČIUS

(1869–1927)

Projektas LT-PL-5R-389 finansuojamas
Interreg Lietuva-Lenkija lėšomis

Kompozicija vaizduoja miesto gatvelę. Vienos tonacijos kompozicija. Naudojamos spalvos (nuo šviesios ochros iki ochros, tamsios, varinės ir rudos rudos) sukuria monochromatinę, toniškai įvairią mozaiką. Plati tonų gradacija buvo praturtinta silpnomis raudonos, mėlynos ir baltos spalvos dėmėmis.
Paveikslas nupieštas bendrai, matomais, ilgais arba trumpais plokščio teptuko potėpiais. Horizontalių ir vertikalių linijų ritmas kuria savotišką 1894 metų paveikslą.
Tuo metu Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius išsivadavo iš Akademijos įtakos ir aplenkdamas École do Paris ir net Morisą Utrilo, savo paveikslams motyvų ieškojo siaurose Vilniaus gatvelėse ir aikštėse. Jis matė jų vaizdingumą ir grožį bei tapybos privalumus – šviesą atsispindinčią sienos fragmente ir paliekančią šešėlyje žemiau esančią dalį, vargingų namų įvairovę ir tekstūrą, saulės spindulį lange ir vartų tamsą. Tai ne piešėjo, o patyrusio spalvų žinovo žvilgsnis, kuris mene labiausiai vertina spalvas ir šviesą. Kadravimo būdas, parodyto motyvo fragmentiškumas įrodo meninę tapytojo brandą, žinant, kad vaizdą kuria spalva ir forma, o ne didingas subjektas.
Šis iš pirmo žvilgsnio neišvaizdus miesto peizažas jaudina jautrumu nepastebimam miesto grožiui, jo spalvai ir kitokiam, pasienio, provincijos koloritui. Užduoda žiūrovui klausimą apie meninius autoriaus pasirinkimus, kuris kituose darbuose pasirodo esąs energingas ir temperamentingas piešėjas. „Senasis Vilnius I“ turi savo atitikmenį. Tai „Senasis Vilnius II“. Tas pats formatas, tema, koloristika. Vilniaus žinovai abiejose kompozicijose mato vienas kitą papildančius miesto kraštovaizdžius.
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryboje ne kartą pasikartojo ankštos, siauros Vilniaus gatvelės motyvas. Kartą kaip sugrįžimas į jau anksčiau pavaizduotą vietą „Vilniaus gatvelėje“. „Prasilenkiantys vežimai“, du kaip kitų miesto motyvų su siauromis, aukštomis ir tankiai užstatytomis gatvėmis ieškojimas – „Vilniaus gatvė“, po trejų metų, kaip kitokia šios temos interpretacija („Gatvelė“).