STANISLOVAS
BOHUŠAS-SESTŠENCEVIČIUS

(1869–1927)

Projektas LT-PL-5R-389 finansuojamas
Interreg Lietuva-Lenkija lėšomis

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1900 metais iš Miuncheno sugrįžo į Lenkiją. Šiuo laikotarpiu nutapytą paveikslą „Turgus“ galima laikyti mokymosi ir tyrinėjimo etapo pabaiga. Ši daugialypė, žanrinė scena, pavaizduota didžiulės pasienio miesto panoramos fone, slepia Miunchene gyvenusių lenkų menininkų kūrinių atgarsius, kurie dažnai naudojo motyvus, paimtus iš kaimų ar miestelių, ypač pasienio, gyvenimo ir papročių.
Kompozicija susideda iš kelių planų. Pirmame plane, kairėje ašies pusėje, menininkas pavaizdavo didelę figūrinę grupę, matomą šiek tiek iš viršaus. Šalia iškinkytas jaučių vežimas, o iškart už jų yra keletas gretimų žemų namelių, dengtų plačiais stogais. Ši paveikslo dalis parodyta priešais žiūrovą, skirtingai nei pirmoji. Šis dviejų fragmentų požiūrių neatitikimas leido menininkui juos sutalpinti ant drobės ir sukurti įtaigų gylio įspūdį. Kompozicijos centre – vos pastebima, atsisukusio nugara ir apie kažką besikalbančio žydo figūra. Figūrų, vežimų ir gyvūnų maišatyje jo iš dalies matomas siluetas, su ištiestu oratorišku gestu delnu, tampa šios scenos centru. Kairėje pusėje, tolimame fone atsiveriantis plačiai išsiskleidusio miesto vaizdas yra atsvara vaizduojamos scenos tankumui, kuri apima beveik visą drobės paviršių. Šiek tiek iš viršaus rodoma miesto panorama su aukšta horizonto linija suteikia „Turgui“ ypatingą didžiulės erdvės pojūtį.
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius panaudojo paveiksle daugybę šiltų, grynų spalvų. Auksinės, raudonos ir mėlynos spalvos sukuria ritmines dėmes violetinės ir rudos spalvos fone, toniškai pavaizduotas nuo labai lengvos, šiaudų spalvos iki blizgančios ir prisotintos spalvos. Pirmas ir antras planas turi intensyvias spalvas, kurios išnyksta ir dingsta tolimame plane, virsta ryškiu dangaus mėlynumu tiesiai virš stipresnės horizonto linijos.
Paveikslas buvo nupieštas labai laisvai. Plataus teptuko potėpis yra energingas, jam netaikomos jokios taisyklės. Tai ypač matoma smėlėtose dalyse su silpnais žalios žemės lopinėliais pirmame plane. Fonas su miestelio panorama buvo nudažytas mažu, siauru teptuku, lengvai ir aiškiai. „Turgus“ yra puikiai perteikta žanro scena su pasienio tipais, tokiais kaip žydas su chalatu ir kepure, besiklausantys jo valstiečiai su ilgaauliais batais, su į kelnes sukištais marškiniais, su tipiškomis šiltomis kepurėmis. Tai yra viena iš nedaugelio scenų Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryboje su tokiu plačiai matomu fonu, atviroje saulės apšviestoje erdvėje.