STANISLOVAS
BOHUŠAS-SESTŠENCEVIČIUS

(1869–1927)

Projektas LT-PL-5R-389 finansuojamas
Interreg Lietuva-Lenkija lėšomis

„Arklio bandymas“ tai viena iš daugelio Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kompozicijų kasdiene tema, vaizduojanti Vilniaus turgų. Vaizduojamoje scenoje autorius pavaizdavo parduodamo arklio apžiūrinėjimą. „Arklio bandymas“ yra atvira kompozicija, paremta įstrižomis linijomis, apibrėžtomis vežimo išdėstymu priekiniame plane. Šieno pripildytas vežimas yra atsvara žirgo tikrinimo scenai, vykstančiai šalia jo, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti antraplanė, nes pagrindinis jos personažas, pavaizduotas ant piešinio ašies, yra atsisukęs nugara. Šis pagrindinių veikėjų išdėstymas prieštarauja akademiniams paveikslo kūrimo principams. Kita vertus, efektas yra padidėjęs žiūrovo susidomėjimas. Scena piešiama greitai, įspūdingai, parodomas fragmentas, nesilaikoma klasikinės kompozicijos taisyklių, viskas yra korespondentiško pobūdžio. Kūrėjas puikiai atvaizdavo gyvulių ir žmonių judesius, sukūrė psichologinę įtampą ir scenos autentiškumą. Su užuojauta pavaizduotas arklio skausmas ir baimė, kol jį „tikrina“. Piešinys sukurtas greitai, tvirta ranka, vietomis energingai. Daugybė linijų sukuria kontrastą pieštuko nepaliestoms popieriaus vietoms. Techniniams sugebėjimams prilygsta stebėtojo talentas. Pirmuosius piešinius kasdiene tema (turgus, lekiantys per turgų vežimai, prie vežimų stoviniuojančių valstiečių flirtas, pokalbiai) Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius nupiešė dar studijų metais. Puikiai nupiešti, egzotiški Paryžiaus ar Miuncheno auditorijai motyvai sukėlė susidomėjimą ir lengvai rado pirkėjų. Menininkas pakartojo priimtus sprendimus, keitė detales ir kartojo formas. Nepaisant to, šie piešiniai pagrįstai laikomi aukšto meninio lygio kūriniais, puikiai išreiškiančiais autoriaus talentą ir meistriškumą. Laisvai, greitai nupiešti, jie turi lengvai užfiksuotų, vaizdingų pasienio gyvenimo epizodų lengvumą ir žavesį. Po sugrįžimo 1900 metais Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryboje pasirodė kitos temos, pasikeitė technika. Kaimo scenas pakeitė gražuolių moterų portretai, plunksną ir tušą atstojo drobė ir teptukas.
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus piešiniai plunksna išleisti eskizų albume Vilniuje 1813 metais ir dar kartą 1928 metais, jau po autoriaus mirties. Pirmajame albume buvo 18 piešinių, antrajame 15. Įvadą parašė Henrikas Piontkovskis, tapytojas ir meno kritikas.
Albumai buvo laikomi piešimo meno šedevrais ir įtvirtino menininko, kaip išskirtinio piešėjo, šlovę. Buvo pabrėžtas jo stebėtojo jausmas, gebėjimas perteikti figūrų ir formų judėjimą bei charakterį, piešimo laisvė, vaizdingos kompozicijos ir vaizdų autentiškumas.