Faunas

Kompozicija tapoma siekiant sukurti įspūdį, laisvai, škicuojama. Dėl neišbaigtų formų visuma turi tapybos studijos pobūdį. Koloristika susideda iš kelių spalvų, kylančių į viršų: ochros, žalios ir mėlynos. Laužytos įvairaus laipsnio sodrumo spalvos prasiskverbia viena į kitą.
„Faunas“ – tai labai paslaptingas paveikslas. Jo dydis ir autoriaus parašas bei data liudija, kad jis laikė savo darbą baigtu. Tai savotiška dešimčia metų anksčiau nutapyto „Mažojo fauno“ interpretacija (po 1900 metų, aliejus, drobė, 49 x 33 cm). Nepaisant mitologinės temos (faunas – pusiau žmogus ožkos kojomis), kompozicija nutapyta realistiškai, atkreipiant dėmesį į detales ir panaudojant puikius kūrėjo meninius įgūdžius. Paveikslas žavi grožiu ir nuotaika, žadina supratimą mažojo fauno melancholikai.
Koks meninis tikslas paskatino šįkart kitaip apipavidalinti tą temą? Nei XX amžiaus tapybos mados ir tendencijos, nei Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos laikotarpiai neduoda atsakymo į šį klausimą. Galima bandyti spėlioti arba, verčiau, asmeniškai įsigilinti į intriguojantį ir nerimą keliantį „Fauną“.
Paslaptingasis „Faunas“ jau anksčiau pasirodė Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryboje. 1896 m. sukurta linksma kompozicija „Faunas ir žąsys“. Tai aiški autoriaus Miuncheno laikų susižavėjimo išraiška vengro Dula Benciūro kūryba.